- probočiai
- ×próbočiai (plg. brus. пpaбaцкa) sm. pl. (1) proseniai, protėviai, sentėviai: Čia gyveno mano bočiai ir próbočiai J. Kas tie tokie buvo mūso próbočių próbočiai, kurių mes dabar pėdas myniojam? Plt. Kunigai, dainiuodamys jų bočių probočių karės veikalus, drąsino ir stiprino jų narsybę S.Dauk. Pametę savo probočių pagoniškus tikėjimus, tapė katalikais M.Valanč. Oi probočiai, ar mes dievų apleisti? Vd.
Dictionary of the Lithuanian Language.